2019-08-16

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išlieka didžiausias Europoje




Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.). Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.). EE dažniausiai sirgo 45–64 metų žmonės (sergamumo rodiklis 0,7 atv./ 100 tūkst. gyv.), mažiausias rodiklis buvo stebimas 0–4 metų vaikų grupėje (0,1 atv./ 100 tūkst. gyv.).
daugiau »

Žydros Alaušo ežero bangelės, kaip pagal užsakymą - vasariškai šiltas oras, švelnus vėjelis, gegužės 29 d. laukė atvykstančių į stovyklą Sudeikiuose. Dalyviai įsikūrė Sudeikių daugiafunkciame centre. Kiekvienas buvo aprūpintas asmeniniu puodeliu, kuprine ir rankšluostėliu. Šios priemonės pravertė stovyklos metu. 

Stovyklautojus maitino ,,Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Kunčienė. Maistas buvo skirtas organizmo valymui ir tik gyvas. Daugeliui tai buvo tikras savęs išbandymas, pažinimas. Sustiprėjo skonio pojūčiai, suradome saiko jausmą, o kiekvieną kąsnį trinto maisto, ilgai ir su pasimėgavimu laikėme burnoje, kramtėme. Po kiekvieno valgymo vykdavo padėkos ratas, kurio metu, susikibę rankomis, tyloje, kalbėjome ,,maldelę". Buvome, kaip didelė (36 žmonės), darni, puoselėjanti senus papročius, dvasinga šeima. 

Pirmą stovyklos dieną laukė šiaurietiškojo ėjimo žygis. Stovyklautojai turėjo įveikti 7 km atstumo trasą - iki Bikuškio dvaro ir atgal. Skirtingų pajėgumų, treniruotumo ir nusiteikimo, tačiau visi dalyviai sėkmingai pasiekė kelionės tikslą. Grožėjomės įspūdingu Bikuškio dvaru, Alaušo ežeru, dvasia, kuri sklandė kiekviename medyje, takelyje, augaluose, drugelių sparniukuose, šlamėjo po kojomis ir kiekvieną apglėbė nenusakomu ramumu. Kiek pailsėję, darėme mankštą ir ruošėme kojas grįžimui į stovyklą. Visi sėkmingai įveikė trasą.

Po vakarienės, rinkomės konferencijų salėje, kur Danutė Kunčienė pravedė sveikos gyvensenos paskaitą. Didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į mitybą, jos prasmę, produktų derinimo svarbą. Ji išskyrė 10 geros sveikatos elementų:

1. Mokėjimas pabūti tyloje, meditacija, gebėjimas atsipūsti.

2. Judesys ir kvėpavimas.

3. Mityba (valgymo kultūra).

4. Higiena.

5. Poilsis.

6. Apranga.

7. Namai (kokioje aplinkoje praleidžiame didelę dalį savo gyvenimo).

8. Draugai.

9. Vidinė nuostata ir reiklumas sau - svarbiausias elementas!

10. Savigyda.

Šio vakaro metu susipažinome, kiekvienas dalyvis išsakė savo lūkesčius ir patirtį sveikos gyvensenos plotmėje.

Drąsiausi stovyklautojai rytą pradėdavo su Danute maudynėmis ežere ir saulės pasveikinimu. Kiti, dieną pradėjo mankštindamiesi ant rasotos žolės. Vėliau visi traukėme į edukacinę žoliavimo ,,programą". Mokėmės pažinti augalus, ragavome, dalinomės džiovinimo, fermentavimo, kulinariniais receptais; rinkome augalus pynimui. Pynėme vainikus ir kaip maži vaikai džiaugėmės savo kūriniu. Pasirodo, kad iš pasirinktų augalų bei vainiko formos, galima apibūdinti žmogų. 

Laukė dar viena labai smagi teorinė-praktinė pirtininkų pamoka-procedūros. Išmokome rišti vantas, sužinojome, kad ne plakimas, o paglostymas ir paplekšnojimas, sąnarių šildymas yra esminė pirties procedūra. Nuvykę į ,,Alaušo slėnį", gavome visus pirties malonumus: aromaterapija su vantomis, išsitrynimą druska ir vanojimąsi vantomis. Nusivylusių nebuvo. Kitomis akimis pradėjome žiūrėti į pirtį, jos ritualus ir prasmę, kuri dažnam suvokiama gana iškreiptai. 

Sekmadienis prasidėjo jogos užsiėmimu, kurį (kaip ir kitas, tos dienos veiklas) vedė Brigita Paulauskienė. 

Fraktalus piešėme lauke, sugulę, susėdę  ant kilimėlių. Saulutė, vėjelis, nuo ežero dvelkianti gaivuma ir nenusakomas ankstyvos vasaros kvapas - glostė, ramino ir leido pasinerti į spalvų, pasąmonės pasaulį. Laikas pralėkė nepastebimai. Nusipiešėme po laimės paukštį (kai kas ir po du). Nepaprastai trapu, gražu, individualu ir nepakartojama. Tai lyg meditacija, savęs pažinimas, mėgavimasis laiku, kada nereikia apie nieką galvoti, o pasinerti į stebuklingą spalvų, linijų pasaulį. 

Nepastebėjome, kaip praėjo trijų dienų stovykla. Visko buvo daug ir vieni įspūdžiai keitė kitus... Lyg sapnas, kuris pabudus, įstrigo atmintyje, maloniai primindamas mielas akimirkas. Žmonės, kurie praleido laiką kartu, tapo artimesni, atsirado bendrumo jausmas. Išsiskyrėme tikėdami, kad dar ir dar susitiksime. Skaitydamos atsiliepimus, nors ir pavargę, šypsojomės, nes vertinimai buvo labai geri, gražūs palinkėjimai ir paskata organizuoti stovyklą vėl. 

Pabaigti norėčiau Marco Chernoffo žodžiais: 

Įkvėpk ateitį, iškvėpk praeitį! 

Parengė Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė