Kalėdinė pasaka

KALĖDINĖ PASAKA

Ten, kalno viršūnėje, virš debesų, stūkso nepaprasto grožio pilis, kurioje gyvena Kalėdų fėja su būriu savo dukrų. Prieš kiekvienas Kalėdas Kalėdų fėja sukviečia savo dukras ir kiekvienai paskiria užduotį:

– Prie miško stovi namelis, jame skurdžiai gyvena didelė šeima. Nors ir labai stengiasi mama, tačiau ne visada turi ko padėti ant stalo. Tu Sicilija (dukros vardas) skrisk ir paklausk, kokių dovanų labiausiai nori vaikučiai. Sicilija randa labai skurdžią aplinką. Vaikams ji padeda žaislų, o stalą nukrauna įvairiausiu maistu, kokio šeimoje niekada dar nematė. Pirmieji dovanas pamato vaikai ir kviečia mamą, kuri nors ir nustemba, bet supranta, kad įvyko Kalėdinis stebuklas. Džiaugsmui nebuvo ribų. Kalėdinė šventė pavyko.

-Didelio namo 6-ame aukšte, mažame kambarėlyje, gyvena berniukas, kuris nuo gimimo yra aklas. Tu Barbora skrisk ir padaryk šventę. Mažoji fėja labiausiai norėjo, kad berniukas praregėtų. Pasitelkusi nepaprastas savo galias, ji padarė stebuklą ir berniukas pradėjo matyti. Pirmiausia, ką jis pamatė, buvo papuošta žaliaskarė, dovanos po ja ir mama, kurią taip mylėjo. Begalinis džiaugsmas užliejo šiuos namus, o didžiausia dovana, kurią tik galėjo gauti buvo akių šviesa. 

-Žvirblių g. Nr. 5, prie lango, apstatyto žydinčiomis gėlėmis, dienas leidžia močiutė. Ji vienut viena. Senai nebeliko nei vyro, nei vaikų. Kasdieną ji laukia stebuklo. Tu Lili skrisk ir praskaidrink močiutei vienatvę. Lili suranda tolimą giminaitį ir atveda jį prie močiutės namų. Ši pro langą pamato senai matytą artimą žmogų ir jos širdios suspurda iš džiaugsmo. Giminaitis atneša dovanų, apsikabina močiutę ir jie kartu sutinka Kalėdas, jaukiai šnekučiuojasi, dalinasi prisiminimais, valgo imbierinius sausainius, geria mėtų arbatą ir mėgaujasi ramybe. Tikras stebuklas…

-Bažnyčioje sutikau vyrą, kuris meldėsi už savo mirusius tėvelius ir nuoširdžiai prašė suteikti jam sveikatos bei stiprybės. Tu Gerda skrisk ir praskaidrink liūdną šio žmogaus kasdienybę. Gerda matė, koks vienišas šis žmogus ir radusi tokį patį vienišą šuniuką, paliko jį prie žmogaus namų. Grįžęs iš bažnyčios žmogus surado prie jo namų laukiantį šuniuką. Šis puolė džiaugtis, vizginti uodegytę ir lyžtelėjo žmogui į ranką. Žmogus pakvietė šuniuką į kambarį ir ėmė juo rūpintis. Mažasis draugas atsidėkojo nuoširdžia meile, ištikimybe. Tikras Kalėdų stebuklas.

– Pro langą mačiau mergaitę, kuri laukė savo mamos, dirbančios kažkur Airijoje. Mažylei teko likti su močiute. Kad ir kokia gera buvo močiutė, tačiau mamos ilgesys buvo begalinis ir jai taip norėjosi prisiglausti prie pačio brangiausio žmogaus pasaulyje. Tu Jone skrisk ir padaryk stebuklą. Jonė sudarė mamai galimybes atvažiuoti ir aplankyti savo mergaitę. Tai buvo taip netikėta ir jausminga. Mergytė patyrė tikrą džiaugsmą, pilnatvę. Ir ne dovanos buvo svarbiausia, kurių mama nepagailėjo savo mergaitei, o tas prisiglaudimas, apsikabinimas, brangiausio žmogaus artumas. 

Fėjos dukros padovanojo žmonėms stebuklus. Kalėdos yra tas metas, kada norai, svajonės, tikėjimas pildosi. Gal Kalėdų fėjos, Kalėdų senis ar nykštukai padės išsipildyti Tavo svajonei? Svajok ir būk kantrus.

Laimingų šv. Kalėdų!