Kovo 20-ąją minima Pasaulinė Žemės diena

1971 m. Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė Pasaulinę Žemės dieną. Jai pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Ši simbolinė data primena gamtos pusiausvyrą ir žmogaus atsakomybę ją išsaugoti.

Žemės diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos apsaugos svarbą, skatinti atsakingą vartojimą ir priminti, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai daro tiesioginę įtaką planetos būklei. Tai taip pat proga kalbėti apie mūsų planetai kylančius iššūkius – klimato kaitą, biologinės įvairovės mažėjimą, oro ir vandens taršą bei perteklinį gamtos išteklių naudojimą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vienas Žemės dienos iniciatorių John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais ir saugoti mūsų planetą ateities kartoms. Ši mintis išlieka aktuali ir šiandien – kiekvienas žmogus gali prisidėti prie švaresnės, sveikesnės ir tvaresnės aplinkos kūrimo.

Žemės diena primena, kad sveika planeta yra būtina žmonių sveikatai. Aplinkos būklė tiesiogiai veikia mūsų fizinę ir psichikos sveikatą, todėl aplinkos apsauga laikoma viena svarbiausių ligų prevencijos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių. Vis dažniau pabrėžiama, kad aplinkosauga ir visuomenės sveikata yra neatsiejamos sritys – rūpindamiesi aplinka, mes rūpinamės ir savo gerove.

Kaip aplinka susijusi su mūsų sveikata?

Oro kokybė ir kvėpavimo ligos

Oro tarša yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos žmonių sveikatai. Transportas, pramonė, energijos gamyba ir kiti taršos šaltiniai išskiria į atmosferą kenksmingas daleles ir dujas, kurios gali didinti astmos, lėtinių kvėpavimo ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Ilgalaikis gyvenimas užteršto oro aplinkoje gali turėti įtakos ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų sveikatai – ypač kvėpavimo sistemos vystymuisi. Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama oro taršos mažinimui ir švaresnių transporto bei energijos sprendimų paieškai.

Žemės diena skatina kiekvieną iš mūsų rinktis tvaresnius sprendimus kasdieniame gyvenime – dažniau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, naudotis viešuoju transportu ar vykti „susikooperavus“.

Vandens ir maisto sauga

Švari aplinka yra būtina saugiam geriamajam vandeniui ir kokybiškam maistui. Vanduo yra vienas svarbiausių žmogaus gyvybei reikalingų išteklių, todėl jo kokybė turi tiesioginę įtaką visuomenės sveikatai.

Dirvožemio ar vandens tarša gali lemti kenksmingų cheminių medžiagų ar mikroorganizmų patekimą į maisto grandinę. Tokios medžiagos gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai – nuo virškinimo sutrikimų iki lėtinių ligų.

Atsakingas atliekų tvarkymas, vandens tausojimas ir aplinkai draugiški vartojimo įpročiai padeda išsaugoti švarų vandenį ir užtikrinti saugesnę maisto gamybą.

Klimato kaita ir sveikata

Klimato kaita yra vienas didžiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių. Didėjanti vidutinė temperatūra, ekstremalūs oro reiškiniai ir besikeičiančios klimato sąlygos gali turėti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai.

Klimato kaita didina karščio bangų dažnį ir intensyvumą, o tai gali kelti pavojų ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Be to, šylantis klimatas gali skatinti kai kurių infekcinių ligų plitimą bei ilginti alergijų ir žiedadulkių sezoną.

Fizinis aktyvumas ir gyvenamoji aplinka

Žalesnės, švaresnės ir saugesnės gyvenamosios vietos skatina žmones daugiau laiko praleisti lauke ir būti fiziškai aktyvesniems. Parkai, miškai, dviračių takai ir pėsčiųjų zonos sudaro sąlygas aktyviai leisti laiką gamtoje.

Reguliarus fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ar kita aktyvi veikla – padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą, mažina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų riziką.

Miestų ir gyvenviečių planavime vis daugiau dėmesio skiriama žaliųjų erdvių kūrimui ir išsaugojimui.

Psichikos sveikata

Kontaktas su gamta turi teigiamą poveikį ir psichikos sveikatai. Tyrimai rodo, kad laikas praleistas gamtoje gali padėti sumažinti stresą, pagerinti emocinę savijautą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Pasivaikščiojimai parke, buvimas miške ar prie vandens telkinių padeda atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir atgauti jėgas po intensyvios dienos. Gamtos aplinka taip pat skatina sąmoningumą, ramybę ir geresnę koncentraciją.

Idėjos, ką tądien galime nuveikti kiekvienas:

 

Informaciją parengė Asta Bursova, Lietuvos sporto universiteto 1 kurso magistro studentė

Naudota literatūra:

World Health Organization (2023). Environment, climate change and health.
https://www.who.int/health-topics/environmental-health

European Environment Agency (2024). Environment and health.
https://www.eea.europa.eu/themes/human

World Health Organization. Ambient air pollution and health.
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-quality-and-health

European Environment Agency (2024). Air pollution and health in Europe.
https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe

World Health Organization. Drinking-water.
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/drinking-water

Food and Agriculture Organization. Food safety and environmental health.
https://www.fao.org/food-safety/en/

World Health Organization (2024). Climate change and health.
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/climate-change-and-health

Intergovernmental Panel on Climate Change (2023). Climate Change 2023: Synthesis Report.
https://www.ipcc.ch/report/ar6/syr/

World Health Organization. Urban green spaces and health.
https://www.who.int/europe/publications/i/item/9789289052498

European Environment Agency (2023). Green spaces and health benefits.
https://www.eea.europa.eu/publications/who-benefits-from-nature-in

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Pasaulinė žemės diena. Pasaulinė žemės diena – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 

 

 

2026-03-18