Šių metų sausio 16 d. Kaune vyko seminaras,,Subalansuota mityba, jos svarba gerinant savijautą fiziškai aktyviems asmenims bei kontroliuojant kūno svorį”. Lektorė – Vaida Pavilonytė.
Kiekvienas specialistas apie mitybą turi savitą, vienokiais ar kitokiais tyrimais pagrįstą nuomonę. Bet kokiu atveju – yra bendros taisyklės, tačiau nuokrypiai nuo jų yra labai individualu. Kas tinka vienam, ne visada gali pritaikyti kitas. Pirmiausia žmogus turėtų susipažinti su savimi, savo poreikiais, savijauta po vienokio ar kitokio maisto, kūno reakcijų, organų veiklos, odos stovio, energijos, emocijų svyravimų ir pan.
Pasak lektorės – produktų derinimas, tai visa filosofija. Svarbiausia perprasti organizmo logiką. Baltymai virškinami rūgščioje terpėje, angliavandeniai – šarminėje. Organizmas vienu metu nesugeba išskirti ir rūgšties, ir šarmų, todėl jei valgysime mėsą su bulvėmis, žuvį su ryžiais ar sumuštinį su dešra, tai pirmąsias 2-4 valandas bus virškinami angliavandeniai, o baltymai gulės skrandyje, kur rūgs bei pus. Taip susidaro dujos, užteršiamas žarnynas, kyla vidurių užkietėjimas. Nesuderintas maistas virškinamas visą dieną, o per tą laiką mes valgome dar kelis kartus.
,,Greitieji” angliavandeniai (saldumynai ir bandelės) virškinami labai greitai, o cukrus skatina rūgimą, todėl šiuos maisto produktus vertėtų valgyti ne desertui, o likus valandai ar pusantros valandos iki pagrindinio maisto.
Skysčius patariama gerti 15-20 min. prieš valgį, o ne valgio metu ar po jo. Kramtyti reikia ilgai ir maistą gerai suvilgyti seilėmis.
Gyvūniniai ir augaliniai baltymai virškinami skirtingu greičiu, todėl jų nereikia valgyti vienu metu. Žalios spalvos daržovės ir žalumynai padeda virškinti baltymus, todėl mėsą patariama valgyti su žalėsiais.
Vienu kartu pakanka suvalgyti tiek maisto, kiek tilptų į abu delnus.
Organizmo dienos poreikis baltymams sudaro 1-1,5 g. pasisavinto baltymo vienam kilogramui kūno masės. 60 proc. rekomenduojamos baltymų dienos poreikio normos turi sudaryti augaliniai baltymai.
Pagrindinis angliavandenių šaltinis turėtų būti daržovės, vaisiai, uogos, pupelės ir pan.
Pusryčiai – būtini naujos dienos pradžiai.
Per parą žmogus, kuris yra fiziškai neaktyvus, išeikvoja apie 1560 kcal. Vidutinio aktyvumo suaugusiam žmogui reikia 1800-2500 kcal. Sportuojantiems – nuo 2500 iki 3000 kcal. Optimali mityba bus tada, kai žmogus su maistu gaus ne tik baltymų, angliavandenių ir riebalų, bet ir ląstelienos, skaidulinių medžiagų, aminorūgščių, vandens, vitaminų ir mineralų. Vieno valgymo metu reikia stengtis pradėti valgyti nuo trumpiausiai virškinamų produktų (vaisiai, daržovės) ir baigti – ilgiausiai (mėsa, žuvis, pieno produktai).
Atraskite tai kas skanu bei naudinga Jums ir mėgaukitės valgydami lėtai, pajausdami kiekvieną skonio atspalvį ir suteikdami organizmui visų naudingų ir reikalingų maisto medžiagų. Priimkite maistą kaip filosofiją.
Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ina Meidienė