Pasaulinė vandens diena-kovo 22 diena

Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.  
Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos problematiką.

Vanduo ir nuotekos yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai,  švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai. Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities.

Paviršinės lietaus nuotekos patenka į lietaus nuotakyno šulinius. 

Pramonės įmonių nutekamajame vandenyje esančios žalingos medžiagos yra nevienodai susidariusios ir įvairiai veikia aplinką. Iš keleto įmonių arba cechų į vieną vietą sutekėjęs vanduo gali įgyti visiškai naujų savybių, sveikatai žalingų junginių. Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui yra nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Dar pavojingesnė tarša mineraliniais aliejais.

Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos. Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Aplinkos ministerija iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų ne visi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo. Tikslios statistikos, kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, nėra. Dalis teršalų nepasiekia valymo įrenginių, autonomines nuotekų duobes turintys gyventojai nepasirūpina tinkama jų priežiūra. Pastaruoju metu labai paplito nuotekų sukaupimo rezervuarai. Kad jie nekenktų aplinkai, jų savininkas ar naudotojas privalo užtikrinti, kad į aplinką nepateks nevalytos nuotekos, o bus išvežtos ir sutvarkytos tokią galimybę turinčiuose miestų nuotekų valymo įrenginiuose.

Ypač vandenį teršia netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visos į dirvą išbertos mineralinės medžiagos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, dėl to susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Dalis mineralinių trąšų patenka į gruntinius vandenis, dėl to pablogėja šachtinių šulinių vanduo. Su žemės ūkiu susijusi vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Vandens tarša lemia didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai.

Intensyvi žmogaus ūkinė veikla greitina ežerų eutrofikacijos procesus, degradaciją ir nykimą. Šiuos procesus ypač spartina pagrindinių maistinių medžiagų (fosforo ir azoto junginių) patekimas į vandens telkinius su nuotekomis, kas skatina vandens augalų, dumblių ir melsvabakterių augimą. Intensyvus dumblių ir melsvabakterių vystymasis vadinamas vandens žydėjimu. 

Vandenį teršia ir netvarkingai įrengtos, per arti vandens telkinių pastatytos gyvulių fermos. Akivaizdu, kad užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų.

Šaltinis: www.smlpc.lt