Žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Investicijos į vaikų sveikatos profilaktiką dabar − tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo, kad vaikų skaičius ir toliau mažėja, o jų sveikatos būklė vis dar nepatenkinama. Nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų Lietuvoje sumažėjo 36 procentais.
LR Seimas, Sveikatos reikalų komiteto nariams inicijavus, 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais, o LR Vyriausybė sudarė ir patvirtino šių metų priemonių planą. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), vadovaudamasi principu „Sveikata visose politikose“ pakvietė prie vaikų sveikatos politikos priemonių įgyvendinimo prisijungti vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, savivaldybes bei visuomenės sveikatos įstaigas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – Centras), kuris, be kitų funkcijų, atlieka ir vaikų bei jaunimo sveikatos stiprinimo funkciją, SAM buvo įgaliotas vykdyti 14 Vyriausybės patvirtintų „Vaikų sveikatos metų“ strateginių priemonių.
Viena iš šių priemonių buvo Vaikų sveikatos metų renginių kalendoriaus administravimas. Įvairios Lietuvos organizacijos pasiūlė apie 4000 priemonių, kurias Centras atrinko ir suvedė į Vaikų sveikatos metų renginių kalendorių. Šis kalendorius buvo pildomas siekiant informuoti Lietuvos visuomenę apie vaikų sveikatinimo renginius, vykusius visoje Lietuvoje. Vaikų sveikatos metų renginių kalendorius buvo publikuojamas SAM ir Centro interneto svetainėse. Mūsų įstaiga taip pat sukūrė logotipą, kuris buvo naudojamas kiekviename oficialiame Vaikų sveikatos metams skirtame renginyje.
Vaikų sveikatos metų pradžioje Centras Pasvalio Svalios pagrindinėje mokykloje ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje organizavo konferencijas, kuriose per 300 Lietuvos savivaldybių administracijų atstovų, visuomenės sveikatos biurų, ugdymo įstaigų vadovų bei atstovų, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų bei patys vaikai buvo supažindinti su Lietuvos vaikų sveikatos būkle, vaikų sveikatos stiprinimo iššūkiais bei aktualijomis. Konferencijos buvo organizuotos mokyklose, kurios jau daug metų įgyvendina Europos sveikatą stiprinančių mokyklų idėjas. Jose buvo akcentuojamos su vaikų psichikos sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu, traumatizmu susijusios problemos, ES sveikatos strategijos „Europa 2020“, 4-osios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Teisumas, švietimas ir sveikata“ teiginiai. Konferencijose buvo numatytos šių dokumentų įgyvendinimo galimybės mokyklų, savivaldybių bei nacionaliniu lygmenimis bei pasidalyta sveikatą stiprinančių mokyklų atstovų idėjomis dėl efektyvesnio ir kokybiškesnio vaikų sveikatos ugdymo.
Vaikų traumų ir kitų nelaimingų atsitikimų prevencija
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutinka vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus, kurių dauguma įvyksta namuose. Todėl mūsų Centras Vaikų sveikatos metais kaip vieną svarbiausių darbo krypčių įvardijo vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Mūsų įstaigos darbuotojai išvertė į lietuvių kalbą Europos vaikų saugos aljanso ekspertų atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas – potencialiai pavojingi produktai“ (angl. Child Safety Product Guide – potentially dangerous products). Šis leidinys, skirtas šviesti tėvus ir taip padėti jiems išvengti vaikų susižalojimų naudojantis buitiniais gaminiais. 2015 metais Centro darbuotojai kartu su miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų specialistais leidinį pristatys tėvams.
Vaikų sveikatos metais nepamiršta ir vaikų skendimų prevencijos sritis, kadangi 2013 metais nuskendo 163 žmonės, iš jų 9 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus. Lietuvos vaikai daugiausia skendo natūraliuose vandens telkiniuose. Vaikų sveikatos metais savivaldybių administracijų direktorius, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistus mūsų įtaiga pakvietė į seminarą Vilniuje ir supažindino su skendimų prevencijos principais. Renginio dalyviai buvo supažindinti su higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais, pirmine skendimų prevencija, akcentuota, kad labai svarbu vaikus išmokyti gerai plaukti bei užtikrinti, kad baseinai ir kiti vandens telkiniai būtų saugiai aptverti. Vykdant antrinę vaikų skendimų prevenciją būtina parengti pakankamą skaičių kvalifikuotų gelbėtojų, aprūpinti juos pagalbos priemonėmis, užtikrinti gelbėtojų pasiekiamumą.
Vaikų skendimai dažniausiai įvyksta dėl suaugusiųjų priežiūros stokos. Turint mažų vaikų būtina aptverti ar uždengti atvirus baseinus ir tvenkinius bei kitus vandens rezervuarus, esančius prie namų ir namuose, net ir nedidelius bei negilius. Tai pat būtina vaikus išmokyti plaukti ir teisingai elgtis prie vandens telkinių. Prasidėjus vasaros maudymosi sezonui, prie Trakų ežerų Centras kartu su kitomis įstaigomis organizavo mokomąjį praktinį renginį „Būk saugus vandenyje ir prie vandens“. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai raginami ir toliau tęsti prevencinį darbą su gyventojais, nes skęstančiųjų nemažėja, iki 2014 m. lapkričio 30 d. nuskendo 186 žmonės, iš jų 3 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus.
Šiuo metu mūsų įstaigos specialistai kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“. Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0–6 metų imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tikslius tyrimo rezultatus turėsime 2015 metais – jie leis mums numatyti naujas vaikų traumatizmo prevencijos veiklos sritis.
Vaikų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas
Dar viena labai svarbi Vaikų sveikatos metais Centro vykdyta veikla – sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimas tarp vaikų. Įprastai vaikai apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą turėtų sužinoti iš savo tėvų ir iš mokytojų mokyklose. Praeitais metais Centras kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ atliko bendrojo lavinimo mokyklų 6−7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Jo rezultatai mums parodė, kad šią informaciją iš tėvų bei mokytojų sužino tik kas antras mokinys. Tyrimo duomenimis, tik 64 proc. mokinių kiekvieną dieną valgo pusryčius ir tik mažiau nei pusė mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Tik apie 69 proc. mokinių atsakė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną valgo daržovių ir apie 77 proc. − vaisių. Tik du trečdaliai 6−7 klasių mokinių mano, kad reikia kasdien valgyti daržovių, kas antras – vaisių bei mėsos ir tik kiek daugiau kaip kas trečias − pieną ir pieno produktus, o apie būtinybę kasdien valgyti grūdinių produktų žino per 62 proc. mokinių.
Išanalizavę mokinių atsakymus apie fizinį aktyvumą mokykloje ir laisvalaikį sužinojome, kad trečdalis apklaustųjų fiziniam aktyvumui skiria daugiau nei 1 valandą per dieną. Su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus lanko daugiau mieste negu kaime gyvenančių mokinių. Vaikų sveikatos metais mūsų įstaiga kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego ir fizinio aktyvumo ir savijautos vertinimą. Šis vertinimas atskleidė, kad panašų laiką aktyviam poilsiui skiria ir jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai lauke būna per mažai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, o mitybos įpročiai vis dar nėra sveiki ir teisingi.
Centro darbuotojai kartu su kitomis įstaigomis organizavo arba dalyvavo tokiuose sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiuose masiniuose renginiuose kaip 2013–2014 m. Tarptautinis vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“, mokinių konferencija−paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“, mokomieji renginiai mokyklose „Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininko daržo ant mokinių pietų stalo“, „Ekologiškų produktų vartojimo svarba mokinių mityboje“ ir pan.
Įrodyta, kad daugelį įpročių žmogus įgyja būtent vaikystėje, todėl tikėtina, kad tie, kurie vaikystėje suvoks sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą, išmoks tinkamai maitintis bei būti fiziškai aktyvūs, ir suaugę išliks sveikos gyvensenos šalininkais. Efektyviausia ir geriausia sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo mokymo priemonė galėtų būti paskaitos su vaizdine medžiaga, sveiko maisto gamybos pamokos, sporto užsiėmimai bei būreliai ir kita užklasinė veikla, todėl mokyklose reikėtų organizuoti daugiau renginių, kuriuose būtų mokoma ne tik teorinių žinių, bet rodomi sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžiai ir pan.
O, kad tokie renginiai būtų tinkamai metodiškai organizuojami, mūsų įstaiga visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, sveikos gyvensenos ugdytojams ir renginių organizatoriams parengė metodinį−informacinį leidinį „Fizinio aktyvumo renginių organizavimas ir vertinimas“. Šį leidinį galima rasti Centro interneto svetainės www.smlpc.lt skiltyje „Metodinė medžiaga – Fizinis aktyvumas“. Taip pat šioje skiltyje paskelbtas metodinis−informacinis leidinys „Mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo skatinimas“. Mūsų įstaigos specialistai, siekdami gerinti vaikų mitybą, rengia rekomendacinius bendrojo ugdymo mokyklų valgyklų perspektyvinius valgiaraščius, keičia maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašus, organizuoja Žindymo skatinimo komiteto darbą, vykdo kitą švietėjišką veiklą sveikos mitybos srityje.
Sveikata stiprinanti mokykla – puikus modelis sveikai ugdyti vaikus
Vaikų sveikatos metais ypač buvo akcentuota, kad daug dėmesio reikia skirti vaikų sveikatos stiprinimui. Šeimos ir vaikų gydytojai, dirbdami kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais, galėtų daugiau nuveikti vaikų sveikatos stiprinimo srityje, ypač mokydami tėvus sveikai bei saugioje aplinkoje auklėti vaikus, aiškindami tėvams vaikų ligų profilaktikos programų naudą. Žinoma, vaikų sveiką gyvenseną gali formuoti ir mokykla. Puikus vaikų sveikatos stiprinimo modelis yra sveikatą stiprinanti mokykla. Šios mokyklos, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, siūlo bendruomenėms kurti sąlygas, kuriomis atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos. Sveikatą stiprinančios mokyklos ieško galimybių, kaip sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padaryti lengvesniu pasirinkimu; stiprina mokinių ir mokytojų sveikatą, kuria sveikatą stiprinančią darbo ir mokymosi aplinką; keičia požiūrį į sveikatą kaip į fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatina mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; siekia geresnių mokinių savijautos ir mokymosi pasiekimų; plečia galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; įtraukia tėvus ir visą bendruomenę į bendrą veiklą; keičia mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu. Dalijimasis sveikatą stiprinančių mokyklų gerąja patirtimi tarpusavyje ir su kitų mokyklų bendruomenėmis yra vienas esminių šių mokyklų bruožų, todėl matėme būtinybę paskatinti mokyklas viešinti savo pasiekimus, patirtį, tapti žinomomis ir pastebėtomis tarp kitų mokyklų, įgyti išskirtinį įvaizdį. Dėl šios priežasties Centras organizavo akciją „Būkim žinomi, būkim matomi 2013“.
Norint pasitikrinti, kaip vaikai ir mokytojai jaučiasi sveikatą stiprinančioje mokykloje, kokią veiklą jie vertina, kaip sveikatą stiprinanti veikla pakeitė vaikų gyvenimo būdą, buvo organizuotas sveikatą stiprinančių mokyklų 9–12 klasių mokinių pranešimų (pateikčių) konkursas „2013–2014 mokslo metai sveikatą stiprinančioje mokykloje“.
Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų idėja dabar yra „užsikrėtusios“ 378 vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos, o jų reikia dar daugiau, nes kiekvienas vaikas turi teisę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje. Kviečiu savivaldybes paremti šią progresyvų modelį ir padėti mokykloms, kurios žengia vaikų sveikatinimo keliu.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Vaikų sveikatos metais
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus visose srityse, bet ypač stiprinant vaikų sveikatą. Vykdant vaikų sveikatos stiprinimo priemones Vaikų sveikatos metais buvo organizuoti keli bendri tarpinstituciniai renginiai, tokie kaip rugsėjo–spalio mėnesį vykusi Centro ir SAM inicijuota akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“, prie kurios prisijungė per 500 mokyklų, pertraukas skyrusių vis kitai sveikatinimo temai: judėjimo galiai, vaisių ir daržovių naudai, vandens galiai, asmens higienos svarbai, darbo ir poilsio higienos naudai, tylos galiai, muzikos galiai, juoko galiai, padėkai. Prie kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos Tarptautinei kovos su triukšmu dienai skirtos akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ prisijungė 51 vaikų ugdymo įstaiga. Šios akcijos tikslas − triukšmo mokyklose prevencija.
Buvo bendradarbiaujama ir kitoje svarbioje vaikų sveikatos stiprinimo srityje – vykdant netaisyklingos laikysenos prevenciją ankstyvoje vaikystėje. Pradines laikysenos klaidas nesudėtinga koreguoti – svarbu laiku jas pastebėti. Centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais jau trečius metus iš eilės vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją, kurios tikslas – atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai. Mūsų specialistai, išanalizavę akcijos dalyvių – per 22000 mergaičių ir per 23000 berniukų iš 40 savivaldybių – duomenis, nustatė, kad tikrinimo dieną optimalaus svorio kuprinę daugiausia nešioja 6–10 klasių mokinių (66 –78 proc.). Per sunkias kuprines nešioja apie 56 proc. antrokų, apie 49 proc. trečiokų. Apie 6 proc. mokinių kuprines nešioja ant vieno peties ar rankoje. Labai svarbu koreguoti pradinius laikysenos defektus, nes vaikui bręstant jie gali susiformuoti kaip nuolatiniai ir nulemti netaisyklingą laikyseną, o ateityje peraugti ir į rimtą kaulų raumenų sistemos patologiją.
Centras, turėdamas galimybę metodiškai pagelbėti visuomenės sveikatos biurams efektyviai vykdyti Vyriausybės paskirtas funkcijas, šiais metais parengė metodinį leidinį „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms“. Jį galima rasti mūsų interneto svetainės www.smlpc.lt skiltyje „Metodinė medžiaga – Sveikatos mokymas“. Šis vadovas aiškiai sudėlioja sveikatos stiprinimo funkcijų prioritetus savivaldos lygiu.
Tolesnė veikla siekiant stiprinti ir saugoti vaikų sveikatą
Vaikų sveikatos metai davė impulsą išryškinti problemines sritis ir numatyti tolesnes vaikų stiprinimo veiklos kryptis. Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 patvirtintas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2020 m. veiksmų planas, kuriame numatytos vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo kryptys. Uždavinių įgyvendinimo priemonės apima septynias esmines vaikų sveikatos srities kryptis nuo ligų ir sužalojimų prevencijos iki asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo. Mūsų centro specialistai, vykdydami šį įsakymą, dalyvaus organizuojant sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, kvalifikacijos tobulinimo kursus, teiks siūlymus rengiant sveikatos priežiūros specialistų funkcijų algoritmus ir veiklos aprašus, rengs sveikatos priežiūros specialistams lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių vaikų priežiūros metodines rekomendacijas. Taip pat Centras 2015 metais toliau planuoja tęsti pradėtus darbus: vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių (sužalojimų, paskendimų, apsinuodijimų ir kt.) nulemto vaikų mirtingumo profilaktiką tikslinėse teritorijose, sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtrą (visų pirma ten, kur šių mokyklų skaičius yra mažiausias). Plėtojant vaikų bei paauglių fizinį aktyvumą ir formuojant sveikos mitybos įgūdžius toliau planuojama su visuomenės sveikatos biurais organizuoti vaikų sveikos gyvensenos propagavimo renginius, mokomuosius seminarus ar konferencijas, konsultuoti visuomenės sveikatos specialistus ir pedagogus fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos klausimais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas