Žaidėme EMOCIJAS

Visi mes esame skirtingi. Norisi būti draugiškais, gerbti savo draugus, nesišaipyti ir nesijuokti, neskriausti. Juk kiekvienas nori būti mylimas, gerbiamas, suprastas ir saugus. O kartais reikia, tiek nedaug…

Kartu su Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos Joniškio skyriaus mokiniais ir ikimokyklinio amžiaus grupės vaikais  žaidėme EMOCIJAS. Kalbėti apie jausmus vaikams yra nemenkas iššūkis. Kartais jie nežino, kaip juos išsakyti ar pavadinti, o kartais aiškiai suvokia, ką jaučia, tačiau nedrįsta apie tai prabilti. Kiekviena emocija, kiekvienas jausmas yra reikalingas ir prasmingas, tik svarbu jį įsisąmoninti, pažinti, išjausti ir mokėti įvardyti.  Užsiėmimą pradėjome pasitelkiant aktyviuosius mokymo metodus. Sukvietus  vaikus į ratą, rankose laikėme minkštą žaislą- lėlę. Vaikai sugalvojo užduotėlę suvaidinti situaciją, kaip broliukas nuskriaudė savo sesę. Kiekvienas vaikas, vaidindamas, turėjo progą atpažinti savo ir aplinkinių jausmus; gebėti juos valdyti; gebėjimą ir norą pagelbėti aplinkiniams; supratimą, kad visada yra kažkas, kas gali padėti ištikus sunkumams. Savo emocijų pažinimui vaikai ant  popieriaus lapo piešė, kaip jie jaučiasi šią akimirką, kūrė veidelius ridendami spalvų kaladėlę,  norintieji įvardino ir surašė veidelių išraiškas. Visos emocijos, kurias  vaikai jaučia, yra geros ir labai reikalingos. Užduotėlės mokiniams  padėjo:  pažinti emocijas, įvardinti kitų žmonių jausmus, suprasti, kad emocijos keičiasi, pažinti, kaip emocijos reiškiasi mūsų kūne. Žaidimo metu  vaikams pavyko patiems atrasti sprendimus, kaip jie gali padėti sau. Tai didina vaikų pasitikėjimą savimi, žinojimą, kad jie patys gali sau padėti bei skatina prisiimti atsakomybę.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Bronė Grigonienė