Šiandien niekas nedrįstų neigti, kad žindymas turi ne tik trumpalaikį bet ir ilgalaikį teigiamą poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Per paskutinius tris dešimtmečius atlikta daugybė tyrimų šioje srityje. Tačiau kartais tyrimų, atliktų skirtingose pasaulio vietose, rezultatai prieštarauja vieni kitiems, be to, ne visi jie atlikti metodologiškai korektiškai.
Pastarųjų dešimtmečių mokslinių tyrimų sisteminė apžvalga ir meta analizė leidžia patvirtinti tokią įtaką motinos ir vaiko sveikatai:
1. Poveikis motinos sveikatai. Kalbant apie trumpalaikį poveikį, įrodyta, kad laktacinės amenorėjos trukmė (LAM) žindančioms motinoms yra ilgesnė: išimtinio ar dominuojančio žindymo atvejais tikimybė, kad LAM tęsis 6 mėn 23 % didesnė (RR 1.23, 95% CI 1.07–1.41), lyginant su nežindančiomis motinomis. Pastebėtas ryšys tarp motinos depresijos ir žindymo trukmės. Pasireiškus depresijai nėštumo metu, tikėtina kad tokia motina žindys trumpiau. Vis dėlto panašu, kad ne žindymas sąlygoja retesnį depresijos pasireiškimą, bet priešingai – depresija sergančios motinos dažniau renkasi nežindyti arba žinda trumpiau. Sąsajos tarp žindymo ir svorio kritimo po gimdymo atrodo abejotinos.
Ilgalaikis poveikis. Daugiausia tyrimų atlikta žindymo įtakai krūties ir kiaušidžių vėžio atsiradimui nustatyti. Įrodyta, kad žindžiusioms moterims mažėja rizika susirgti krūties vėžiu vėliau gyvenime. Kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo stipresnis jo apsauginis poveikis. Pavyzdžiui, žindžiusioms trumpiau, nei 6 mėn. rizika susirgti krūties vėžiu 7% mažesnė, o žindžiusioms virš 12 mėn. – net 26% mažesnė nei nežindžiusioms. Apskaičiuota, kad intensyvinant žindymo praktiką, galima būtų išvengti 20 000 mirčių nuo krūties vėžio kasmet. Taip pat nekelia abejonių, kad žindymas apsaugo nuo kiaušidžių vėžio. Bent kiek žindžiusioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu 30 % mažesnė, nei nežindžiusioms. Tyrimais taip pat patvirtinta, kad 12 mėnesių trukmės žindymas sumažina riziką susirgti antro tipo cukriniu diabetu 9% (RR 0.91, 95% CI 0,86-0,96). Kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo mažesnė šio susirgimo rizika. Neįrodyta, kad žindymas sąlygoja retesnį osteoporozės atsiradimą vėliau gyvenime.
2. Poveikis vaiko sveikatai. Neabejotina, kad ilgesnis žindymas sąlygoja mažesnį kūdikių ir mažų vaikų sergamumą ir mirtingumą. Yra paskaičiuota, kad tinkamai žindant, kasmet galima būtų išvengti 12 % vaikų iki 5 m amžiaus mirčių, t. y. išgelbėti apie 800 000 gyvybių žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse. Atlikus tyrimus aukšto pragyvenimo lygio šalyse nustatyta, kad bent koks žindymas 36 % sumažina staigios kūdikių mirties sindromo riziką ir 58 % – riziką susirgti nekrotiniu enterokolitu. Kalbant apie sergamumo rodiklius, daugiau nei 66 visame pasaulyje atliktų tyrimų patvirtina, kad maždaug pusės viduriavimo atveju ir trečdalio apatinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų vaikams iki 5 m amžiaus galima būtų išvengti tinkamai žindant. Sisteminė apžvalga ir meta analizė pateikia įrodymų, kad žindymas apsaugo nuo vidurinės ausies uždegimo iki 2 m. amžiaus. Išimtinio žindymo bei ilgesnės trukmės žindymo apsauginis poveikis stipresnis: pirmuosius 6 mėnesius išimtinai žindomiems vaikams rizika susirgti vidurinės ausies uždegimu per pirmuosius 2 gyvenimo metus 43 % mažesnė, nei žindomiems neišimtinai, o ilgiau žindomiems kūdikiams ši rizika 33 % mažesnė, nei trumpiau žindytiems. Išanalizavus 18 tyrimų, kuriose dalyvavo virš 9 000 tiriamųjų nustatyta, kad netaisyklingo sąkandžio susiformavimo rizika bent kiek žindytiems vaikams 66 % mažesnė, nei tiems, kurie visai nebuvo žindyti. Ištyrus vaikus iki 12 mėn. amžiaus, nustatyta, kad tiems iš jų, kurie buvo žindomi ilgiau, mažesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui, nei tiems, kurie buvo žindyti trumpesnį laiką (ŠS 0,50; PI 0,25 – 0,99). Vienintelis nustatytas neigiamas žindymo poveikis – tai didesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui, jei vyresnis nei 12 mėn vaikas žindomas naktimis. Tačiau stokojama tyrimų, kur būtų palyginta dantų ėduonies atsiradimo tikimybė vyresniems, nei 12 mėn vaikams, maitinamiems krūtimi ir iš buteliuko, kartu įvertinant ir kitus rizikos veiksnius, tokius kaip saldaus maisto ar gėrimų vartojimas, ir burnos higienos praktiką. Kalbant apie ilgalaikį poveikį vaikų sveikatai, įrodyta, jog žindyti vaikai vėliau gyvenime 13 % rečiau turi viršsvorio ar yra nutukę, taip pat jiems 35 % mažesnė rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu. Ryšys tarp žindymo ir arterinio kraujo spaudimo reikšmių bei bendrojo cholesterolio lygio nėra įrodytas.
Literatūra:
1. Cesar G. Victora, Rajiv Bahl et al. Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect. The Lancet, Volume 387, No. 10017, p475–490, 30 January 2016. Available from Internet http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(15)01024-7/fulltext .
2. Acta Paediatrica. Special Issue: Impact of Breastfeeding on Maternal and Child Health. December 2015, Volume 104, Issue Supplement S467. Available from Internet http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.2015.104.issue-S467/issuetoc .
Informaciją parengė Ina Venslovienė, visuomenės sveikatos specialistė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos laktacijos ir žindymo specialistų asociacija